Baltų Atlantida

Trys tūkstančiai metai prieš Kristų. Balandžio 1 d. Iki Lietuvos paminėjimo buvo likę...

Tai buvo laikas , kai Sarmatiją valdė Didysis Rikis Kubilius, finansų žynys Šemeta ir kulto tarnas Vilkaitis.

Už klaidas padarytas valdant, plėšiant ir skurdinant sarmatus Didžioji Motina tarė:
- Eikit, peklon, vyrai, kad daugiau jūsų nematyčiau.
- Atleisk, Didžioji Motina, - prabilo Didysis Rikis. – Jei gali..
- Mo..otin, - prasižiojo Žynys, - Man jis liepė.
- Tai ką, motin, išvarai? – pasipiktino Kulto tarnas. – Žiūrėk, kad netektų gailėtis.
Tylėjo Didžioji Motina. Atsuko veidą į ąžuolą, kad nematytų ištremiamų veidų.
Nei mažas paukštelis, nei perkarusi skruzdelė neišlydėjo pasmerktųjų tremtinių.
Motina jau išnyko, tai Sarmatijoje buvo priimta. Motinos palikdavo prasikaltusius vaikus netikėtai, oriai , netardamos atsisveikinimo žodžio.
Tremtiniai liko stovėti ant aukšto kalno vieni. Tai buvo stipriausias pasmerkimas, kokį tik galima buvo sulaukti Sarmatijoje už klaidas, už badą ir skurdą.
- Tai ką mes jau čia tokio padarėm? – nutraukė tylą Kulto tarnas. – Pagalvokit tik..neparėmėm kino..dokumentinio..dar suprasčiau..meninio..istorinio...o čia..
- Tylėk, - prabilo Didysis Rikis, pasikasydamas..sarmatą.
- Netylėsiu, kas man užrauks burną? Tu? Jis? Motina? Pabandykit..netikiu..netikiu dokumentika, netikiu multiplikacija- animacija, tikiu tik meniniu filmu. Mirsiu už teisybe.
- Galėjom duot, - prabilo Žynys. – Turėjau paslėpęs...kas galėjo žinoti, kad taip išeis..
- Turėjai? – atsisuko Rikis. – Tylėjai?
- O ar sakei, kad dokumentiniam filmui reikia duoti? Sakei?
- Vis tiek būtų išviję..., - Rikis pagalvojo ir atsisuko į Žynį. – Kur užkasei?
- Kur? – išsigando Žynys. – Ten..
- Eime, išsikasim, pradžiai užteks..
- O kiek dokumentikai skiriama? – paklausė kulto tarnas.
Rikis tik šyptelėjo.
Žynys ėjo pirmas. Jis tik vienas žinojo, kur pakasti Baltų Atlantidai skirti pinigai.

P.S Mus parėmė 3 Lt, laukite tęsinio