Lietuvių mitologijos, tikėjimų bei užkalbėjimų reliktų tautosakoje buvo ieškoma gana ilgai ir rezultatyviai. Tačiau einant laikui, XIX a. pab. profesionaliai pradėtos ir XX a. pr. nuosekliai tęstos tautosakos ekspedicijos jau pasiekė tam tikrą ribą. Rinkėjų entuziazmas ėmė duoti priešingus lūkesčiams vaisius: intensyvus rinkimas Lietuvos pasakorių klodus išsekino, prasidėjo tam tikras medžiagos primityvinimas ar pritempimai, ypač užrašant mokiniams.

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

Laida "Pokalbiai pilyje", I-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje"  II-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje" III-dalis jau paskelbta !

Tačiau atsiradus galimybei ekspedicijas perkelti į Vilniaus kraštą, iki tol neprieinamą, buvo surinkta įdomios medžiagos, kuri rinkta iki tol dar tautotyrininkų netirtose vietovėse. Medžiaga iš Vilniaus krašto visų pirma buvo surinkta Jono Balio iniciatyva ir 1938 paskelbta „Tautosakos darbuose" (TD IV) [*]. Ten išties esama neįtikėtino archajiškumo inkliuzų, tačiau didelė tikėjimų dalis yra panaši kaip ir kitoje Lietuvoje. Šiame straipsnyje ir pamėginsime pažvelgti į Vilniaus krašte (daugiausia Lenkijos okupuotoje Dzūkijoje ir iš dalies Aukštaitijoje) užfiksuotus fundamentaliausius atradimus ir panagrinėsime, kokie skirtumai išliko tarp dviejų istoriškai perkirstų Lietuvos dalių, ir ar jų tautosakos duomenys susiklosto į vieną „lietuvių mitologijos" ar „lietuvių pasaulėžiūros" sistemą. Vėliau jau kelsime klausimą, ar atrasti liaudies magijos elementai ir tikėjimai yra senosios religinės mitologijos reliktai, ar tiesiog universalių liaudies papročių, tikėjimų ir burtų aibė, gyvuojanti kaip maginė sistema ir su archajine religine mitologine sistema nesusijusi.

G.Beresnevičius

Per visas keturias didžiąsias metų šventes buriama ir spėjama ateitis, tačiau daugiausia - per kalėdinį virsmą, nes jis kartu yra ir naujo Rėdos rato, Naujų metų pradžia. Ateitis buriama ir orai spėjami per visą tarpušventį, o ypač Kūčių ir Naujųjų metų naktį. Spėjama žmogaus gyvenimo trukmė, ateitis, visų metų oras ir derlius, mergelės buria ar ištekės, nori susapnuoti, pamatyti savo būsimąjį ar sužinoti jo vardą. Kalėdinis virsmas, kuris iš tiesų yra ir naujų metų pradžia, - tai palankiausias laikas burtams ir ateities spėjimams, nes pradžioje tarsi užprogramuota visa tai, kas per ateinančius metus įvyks. Tereikia sugebėti teisingai perskaityti tai, kas užkoduota virsmo pradžioje. Su tuo susijusi ir pirmojo lankytojo, kuriam ypač daug dėmesio skiriama slavų kraštuose, reikšmė. Iš pirmojo lankytojo taipogi daug spėjama. Visuose būrimuose yra realus grūdas, kurį atskirti nuo irimo bei destrukcijos, o ypač nuo juodosios magijos ne taip paprasta. Apskritai ateities spėjimas ar būrimas rodo nepasitikėjimą gyvenimu. Dvasiškai iškilūs žmonės ateities niekada nespėja, neburia - jie ją kuria kasdieniniu savo gyvenimu. Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio būtų keista, tačiau ateities būrimas yra dairymasis į praeitį ir tūpčiojimas vietoje dvasine prasme, nes ateitį apsprendžia žmogaus nugyventas gyvenimas.
Tarp įvairiausių burtų yra gana prasmingų ateities spėjimų: “Per Naujus metus nesibara, nesikolioja, nesimuša, kortomis nelošia, nes bijo, kad visus metus nereikėtų taip daryti”. Šio spėjimo prasmė labai aiški: su kokiu nusiteikimu pradėsi dieną ar metus, tokia bus visa diena ar metai. Ir iš tikrųjų pirmoji Naujų metų diena ypatinga. Tai tarsi rūbas, į kurį bus įvilktas rytojaus likimas, ateinantieji metai. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Nykstant mūsų švenčių sakraliai prasmei ir vis labiau iškylant orgialinės šventės bruožams (tai ypač būdinga Naujų metų pokyliui), mūsų sielos, nepatirdamos atsinaujinimo, prisilietimo prie būties gelmių, skursta ir kasdieniniame gyvenime vis labiau bujoja tamsusis žmogaus pradas ir vienadieniškos nuotaikos.
Pažvelkime ir į vieną vedybinių burtų rūšį. Norintys susapnuoti būsimąjį vyrą ar žmoną, nakčiai po lova ar pagalve pakiša tiltą: “Su kuo sapne per tiltą važiuosi, tas ir bus tavo vyras (žmona)”. Šis spėjimas iš tiesų turi pagrindą, nes jis paremtas tilto, kurį reikia pereiti kiekviename virsme, tame tarpe ir vestuviniame, įvaizdžiu.

Burtai iš žiedo. Per pačią pilnatį netekėjusios merginos paprastai susirinkdavo pas kurią nors į trobą ir susėsdavo ratu. Į rato vidurį padėdavo auksinį žiedą ir išjungdavo šviesą. Po kiek laiko šviesą įjungdavo ir to žiedo ieškodavo. Pas ką žiedą surasdavo, vadinasi, toji ir yra vagilė.

Kaip sužinoti tau skirtojo vardą. Jeigu nori sužinoti tau skirtojo vardą, tada per patį patį vidurnaktį atsikelk, nueik prie švarko, kabančio ant kėdės. Iš jo vidinės kišenės ištrauk pasą, atsiversk paskutinį puslapį ir greitai greitai perskaityk pirmąją eilutę!

Būrimas iš ledo. Šaltą žiemos naktį mergina turi prie savo vartelių išlieti kibirą vandens, su tuo kibiriuku atsistoti prie vartelių ir laukti, kol kas praeis... Taip apie save gali daug ką sužinoti...