|
Puslapis 1 iš 2 Praeities pėdsakus naikinusi, dabar gamtatikiais vadinamus Pagonis ant laužų deginusi krikščionybė ir laikas per du tūkstančius metų Europoje sunaikino didžiąją gamtatikybės palikimo dalį- ir šventviečių, ir pavienių protėvių paliktų ženklų, ir tradicijų, papročių.   LOPAIČIAI Vakarų Europoje gimusią planetos energetinių linijų teoriją, kurioje svarbi vieta skiriama pagonių šventvietėms, praktiškaipatvirtina ar paneigti bene geriausia Žemaitijoje. 
Tokie samprotavimai skamba lyg fantastika, tačiau atidžiau ir plačiau patyrinėjus, netikėjimą keičia susidomėjimas ir noras suvokti, kas aplink mus, mumyse… Už 7,5 kilometro į pietryčius nuo Lopaičių yra vėlgi daug ginčų keliantis Vembutų piliakalnis. Prie jo esančią kalvą vadina Vykinto miestu ir randa argument savo nuomonei apginti. Tai ir archeologiniai radiniai, ir akmuo su spėjamu iškaltu žmogaus ( gal Didžiojo Žemaičių kunigaikščio Vykinto?) portretu, ir plika akimi matomi dirbtiniai žemės reljefo pakeitimai. Prielaidų,kad čia galėjęs būti Vykinto miesta yr air puikioje strateginėje padėtyje: nuo kalvos turėjo matytis ant daugelio aplinkinių piliakalnių uždegtų laužų dūmai- pranešimai apie pavojų. Iš Vykinto miesto juos pasiekti kariams reikėjo vos vienos dienos. Už 7,5 kilometro į šiaurės rytus nuo Lopaičių yra Vismaldai, kurių akmenys byloja apie prieš šimtmečius čia buvusią žmonių veiklą, gal net pagonių Šventvietę. Toks manymas stiprėja dėl to, kad pastaruoju metu čia randama tokios pat formos kaip Lopaičiuose ir kitose spėjamose šventvietėse aptiktų akmenų. Vienas akmuo iš Vismaldų guli “Alkos” muziejaus kieme ir tai neabejotinai yra žmogaus rankomis tašytas. Už 7,5 kilometro į pietvakarius nuo Lopaičių, Eidininkuose, visai šalia Laukės upelio yra labia piliakalnį ar alkakalnį primenanti kalvelė, o ant jos – kapeliai, kuriems žmonės nuo senų senovės rinko vietas pagal jiems žinomus, o dabar jau tik spėjamus potyrius. Ši kalva savo šlaitais panaši į Kentrakalnį. Už 7,5 kilometro į šiaurės vakarus nuo Lopaičių yra Laurynaičių miškas, kuriame ant Doubulio upelio kranto miške kėpso pavieniai ir krūsnimis akmenys. Tad apie Lopaičius susidaro tikslus 7,5 kilometro spindulio apskritimas. Be nuodugnių tyrinėjimų per drąsu būtų teigti jog Laurynaičiuose, Eidininkuose yra senovės žemaičių pėdsakų, tačiau vis dėlto galima numanyti, kad apie Lopaičius aiškėja linijų ir jų susikirtimų sistema. Už 37,5 kilometro nuo Lopaičių vėlgi ant tų pačių linijų šiaurės rytuose yra Paunšvystė, pietryčiuose –Kražiai, pietvakariuose-Pakisys, šiaurės vakaruose- pakutuvėnai Kražiai pačių krikščionių dvasininkų teigimu garsėjo pagonių šventviete, kuriai nustelbti buvo pastatyta pirmoji bažnyčia Žemaitijoje. Paunšvystė Telšių rajone vėlgi garsi akmenynu.Jame yr air neabejotinai žmogaus rankomis apdirbtų riedulių, o gal net sudėliotų kol kas nesuprantamomis linijomis, yra šventą vietą žyminti koplyčia. O nuo kalvos viršūnės į šiaurę matosi Latvijos miškai, į pietus- Šatrija.   Toje vietoje, kurioje yra didžiausia akmenų koncentracija, tiksliai į vakarus nuo aksčiausios kalvos vietos guli, be jokios abejonės , žmogaus rankomis tašytas akmuo. Įspūdis toks, lyg iš ant šlaito pabirusių akmenų kalvos viršūnėje buvo kažkoks statinys- orientyras, per kurį nuo tašyto akmens –fiksuotos vietos- buvo stebimi per orientyrą patekantys dangaus šviesuliai.
<< Pradžia < Ankstesn 1 2 Sekantis > ir >>
|
