Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...
„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...
„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...
Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...
Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...
Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...
Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...
Jūsų dėmesiui pateikiame nuostabiausias keliones į dar mažai kam atrastą Sarmatijos pasaulį.Europos Sarmatija Antikos ir Renesanso geografinėje tradicijoje buvo vadinamas Vidurio Rytų Europos regionas, kurio istorijoje baltai ir Lietuva suvaidino svarbų, kartais net lemiamą, vaidmenį.
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.
Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
Iš žemės tekanti gyvybinė energija per medžio šaknis, kamieną ir šakas pasiekia mažutį pumpurėlį, kuris tuoj pavirs nepakartojamu žaliu lapeliu, žvelgiančiu į šviesą. Karšta spinduliuojanti saulės galia užlies medį ir jis prasiskleis, sužydės, subręs...
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Tekėjimas nesustoja. Medžio gyvenimas sukasi ratu: pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir vėl pavasaris. Tik kaskart pražydęs medis vis kitoks, atsinaujinęs, dar nuostabesnis, iškalbingesnis, paslaptingesnis. Jis traukia ne vieną prašalaitį ar skrendantį pro šalį paukštį, kuris nutūps ant jo šakų poilsiui ir įsikurs amžinai. Čia visko pakanka. Yra maisto kūnui ir sielai. Tik nežinia, kada diena, kada naktis; ar šilta, ar šalta; ar skamba, ar tyli; kur viršus, kur apačia? Medžio viršūnėje dangaus šviesuliai, Saulė, Mėnulis, Žvaigždės, yra drauge. Viskas kartu ir neatskiriama. Viskas VIENA. Medis be šaknų, kamieno ar šakų – ne medis. Jis yra visas, visaaprėpiantis. Jis, lyg ašis, jungianti Požemį, Žemę ir Dangų. Jis – Gyvybės medis, pasaulio tvirtas stulpas, siekiantis nematomas gelmes. Iš po medžio ir šalia esančio akmens trykšta gyvybės ir išminties šaltinis, palaikantis gyvastį Visatoje. Šis Šaltinis neišsenka. Gyvybės vandenį saugo vandenų globėja Didžioji Gyvatė. Pasaulio medis auga ant kalno pamaryje, arba ten, kur teka devynios upės. Medis jungia Šį ir Aną pasaulius - gyvuosius ir išėjusius už jūrių marių. Jis jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Jis beribis laike ir erdvėje. Jis buvo, yra ir bus... MEDIS. GYVYBĖS MEDIS. PASAULIO MEDIS. VISATOS STULPAS. KOSMOSO AŠIS. Kaip beįvardintume, Jis – Visatos nedaloma visuma. Visa, kas gyva ir negyva, yra JIS. Žmogus taip pat JO dalis. Žmogus – Medyje, Medis – Žmoguje. Todėl ir reiškiasi Medis žmogaus gyvenime visur ir visada. Ką begalvotų, sakytų ar darytų, šiapus ir anapus, žmogus jaučia Medį. Įprasmina Medį sodžiuje ir kapuose, dainose ir apeigose. Jį saugo ir garbina, nes Medis apsaugo žmogų. Vienas be kito nebūna. Žmogus dar pilnai nesuvokia, bet kabina Sodą, kūrena Ugnį, dalija Medų, tiesia Jievaro tiltą, kelia Stebulę, veria Vartus, pro kuriuos, nusiprausęs Gyvybės vandeniu, ant kalnelio atsistojęs, Dangų pasieks. Ir rieda žmogaus-medžio gyvenimas. Klausosi, dyvijasi žmogus, ieško atsakymo: k a i p a u g a m e d i s? Medžio tiesą pažinti trokšta. Ir randa. MEDŽIO TIESA, priedermė – išleisti šaknis, stiebtis, krauti žiedus, vesti vaisius, duoti šešėlį liaunam medeliui. Jei jis to negali – tai ne medis, o kelmas. SAULĖS TIESA – šviesti ir šildyti. ŽMOGAUS TIESA – gyventi čia, kur auga medis ir teka saulė, bandyti susiderinti, iki jautriausio virpesio susistyguoti su pačiu savimi ir Gyvybės medžiu. Tekėti-tikėti. Būti darnoje, doroje. Kitaip jis negalės gyventi čia, kur auga MEDIS. Žmogaus dermė – sutapti su Pasaulio medžiu ir tapti Visatos Ašimi.
KURIAMAS BALTIŠKAS NAUJIENŲ IR GYVENIMO BŪDO PORTALAS
alkas.lt
Baltų kultūros puoselėtojai vienijasi, kad įkurtų naują baltišką pasaulėžiūrą atstovausiantį naujienų portalą Alkas.lt.
Alkas.lt – tai interneto vartai į Pasaulį per baltiškosios kultūros ir pasaulėžiūros prizmę. Alkas.lt žvelgia į įvykius Lietuvoje ir Pasaulyje, pateikia svarbiausias naujienas, įvykius, nuomones bei vertinimus, kaip jie yra regimi ir jaučiami iš baltiškų žemių ir baltų kultūros regračio.
Alkas.lt esmė: Įsivyraujant globalizacijai, į pasaulį žvelgiame europiečio, pasaulio piliečio, vartotojo, emigranto, imigranto, ar dar kokiomis nors nesavomis akimis, o alkas.lt siūlo į viską žvelgti savitu baltišku žvilgsniu. Būsime vartais į pasaulį ir pasaulio vartais į daugelį išbarstytų, specializuotų ir gal mažai kam žinomų interneto svetainių, propaguojančių baltų tautų etninę kultūrą, istoriją, gyvenimo būdą ir stilių. Senoji Baltų kultūra ir civilizacija daug kam iki šiol yra baltoji dėmė.
„Ta baltoji dėmė, kuri atsiveria, tai mes, baltai! O juk tai labai graži, gyvybinga, didžiulė baltų kultūra! Dėl daugelio priežasčių dabar esame „maži“; nelabai ir stengėmės save pristatyti kitiems besidomintiems. /.../ Turim menkus resursus baltų kultūrai skleisti, be to, tebesam gana užsidarę. Reiktų didelių investicijų, bet aišku, kad jų nebus. Ir galim tik žingsnis po žingsnio eiti ta kryptimi...“ (dr. Arnis Radinis – Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius).
Alkas.lt – tikslas atverti naujus vartus visuomenei į naujienas ir žinias. Skaitytojui pateikiant informaciją nuo kasdienių karštų naujienų iki objektyvių analitinių, tyriamųjų straipsnių. Mūsų neįtakoja jokia politinė ar finansinė grupuotė. Alkas.lt vartai – tai baltiški vartai visomis kryptimis.
Alkas.lt telkia visas esamas žmonių ir žinių pajėgas bei resursus, siekia populiarinti, puoselėti ir plėtoti baltiškąją kultūrą. Alkas.lt pasaulį mato ir mąsto per mūsų krašto ir istorijos, kultūros bei pramonės visumą. Mums, gyvenantiems šiame žemės lopinėlyje, pasaulis suteikė savitą regratį ir nepakartojamą istoriją. Turime tai išnaudoti. Alkas.lt sieks tapti plačiais interneto vartais visiems, kas puoselėja baltišką dvasinį ir medžiaginį paveldą.
Alkas.lt siekia atkurti užgesintą baltų dvasinės kultūros Amžinąją ugnį. Šį kartą pasinaudosime naujausiomis technologijomis – negęstančio serverio, kuriame veiks portalas alkas.lt, dėka. Nors baltiškosios kultūros ir pasaulėžiūros naikintojai užgesino Amžinąją ugnį mūsų šventykloje ir iškirto šventus ąžuolynus, bet jie užmiršo, kad ugnį galima atkurti, o ąžuolus atsodinti iš gilių.
Alkas.lt kviečia vienytis visus neabejingus mūsų etninei kultūrai ir bendram baltiškam paveldui. Esame senosios baltų civilizacijos, besidriekiančios nuo Vyslos iki Okos, paveldėtojai, todėl privalome mąstyti ir planuoti plačiau. Kviečiame vienytis ir eiti baltiškos kultūros ir plačiųjų baltiškų erdvių pažinimo keliu. Alkas.lt kūrimo iniciatoriai: 1. Lietuvių etninės kultūros draugija. 2. VŠĮ „Baltų saulutė“. 3. Lietuvos ramuvų sąjunga. 4. Lietuvos Didžiosiuos Kunigaikštystės parko draugija. 5. ...................................... Kiekvienas, pasirengęs prisijungti prie internetinės Amžinosios Ugnies kūrimo, yra laukiamas Alke prie Aukuro. PRISIJUNKITE PRIE MŪSŲ:
Miglė NARGĖLAITĖ +370 860 550501,
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
, skype: heiravilke
Garsų istoriką, rašytoją ir profesorių Alfredą Bumblauską buvęs jo studentas Tomas Baranauskas apkaltino plagijavimu. Tokį teiginį šmeižtu vadinantis A.Bumblauskas garbę ir orumą gins teisme. Šiuo metu Lietuvos istorijos institute dirbantis T.Baranauskas kaltinimus dėl plagijavimo išsakė savo tinklalapyje internete Istorija.net, diskutuodamas komentaruose su neprisistačiusiu vartotoju. „A.Bumblauskas savo „knygiūkštėje“ – toje su spalvotais paveikslėliais – gausiai publikuoja vogtus tekstus, kuriuos jis pasisavino iš studentų jam rašytų darbų. Beje, žodis žodin, nieko nepakeisdamas ir niekaip tikrosios autorystės nenurodydamas“, – rašo T.Baranauskas. A.Bumblauskas raštu kreipėsi į buvusį savo studentą, reikalaudamas per dvi savaites paneigti šiuos teiginius. Tačiau to daryti T.Baranauskas nė neketina – atvirkščiai, jis atskirame įraše pateikė, anot jo, plagijavimo pavyzdžių. „Savo laiku buvau jo studentas, rašiau jam tuos seminarinius darbus, kurių dalį paskui atradau jo knygoje“, – „15min“ sakė T.Baranauskas. Šiandien sueina dvi savaitės nuo A.Bumblausko raštiško kreipimosi. Paklaustas, ar ketina garbę ginti teisme, istorikas patvirtino: „Taip, kreipsiuosi. Reikalausiu, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas, ir taškas.“ T.Baranauskas teigia, jog buvęs jo dėstytojas A.Bumblauskas 2005 metais išleistoje knygoje „Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795“ pažodžiui nusirašė kelias pastraipas iš jo 1997 metais rašyto referato. Beje, šio darbo fragmentą T.Baranauskas pats panaudojo 1999 metais išleistoje knygoje „Tūkstantmečio knyga. I tomas: Valstybė“. „Jeigu kas suabejotų, ar aš pateikiau savo autentišką darbą, ten akivaizdžiai matosi, kad tie sakiniai jau egzistavo 1999 metais, o Bumblauskas juos panaudojo 2005 metais“, – aiškina T.Baranauskas. Pašnekovas teigia, jog knygoje A.Bumblauskas šiuos sakinius pateikia kaip savo išvadas, nenurodydamas tikrojo šaltinio ir jo necituodamas. Tiesa, knygos pabaigoje istorikas pateikia keliasdešimties savo studentų pavardes, kuriems dėkoja už patarimus. „Bet apie tai, kad jis tuos darbus inkorporavo į knygą, jis nerašo“, – pastebi T.Baranauskas. Jo nuomone, knygoje galėjo būti panaudota ir daugiau ištraukų iš studentų darbų, nenurodant tikrojo šaltinio. „Aš jam jokių pretenzijų neturėčiau, jei jis būtų nurodęs, kad taip rašo T.Baranauskas, arba galų gale bent savais žodžiais perrašęs. Bet jis rašė net ne savais žodžiais, jis rašė žodis žodin, su visais mano lyriniais nukrypimais“, – pastebėjo T.Baranauskas. Jis pabrėžė, kad pats apie galimą plagijavimo atvejį prakalbo tik komentaruose internete, o į teismą kreiptis ketina A.Bumblauskas. Balandžio viduryje istorikas nusiuntė buvusiam studentui raštišką reikalavimą per dvi savaites paneigti šį teiginį, antraip kreipsis į teismą. „Jis pats čia puola dėl to, kad iš manęs pats yra kažką pavogęs. Nors aš ir nelabai branginu tas savo kelias pastraipas, bet manau, kad tai yra visiškas įžūlumas – kažkas kažką pavogė ir paskui ateina su kaltinimu pas nukentėjusįjį“, – stebėjosi T.Baranauskas.
Patikrintos mintys
Kadangi paneigti kaltinimų T.Baranauskas neketina, A.Bumblauskas artimiausiu metu žada kreiptis į teismą. Istorikas ketina reikalauti, kad teismas konstatuotų, jog tai yra šmeižtas ir buvęs jo studentas paneigtų viešai paskelbtus teiginius, kurie, pasak istoriko, neatitinka tikrovės. Piniginės kompensacijos A.Bumblauskas reikalauti neketina. Paprašytas išsakyti savo poziciją, istorikas aiškino, jog tai yra jo patikrintos mintys, sujungtos į bendrą visumą. „Sakykit, o ką aš cituoju? Nieko aš necituoju. Tai yra sintezės. Jis (T.Baranauskas – aut. past.) yra toks nekompetentingas, kad net neskiria sintezės naudojimo nuo citavimo metodikos ir logikos. Tos mintys yra tikrintos, pertikrintos. T.Baranausko tose citatose irgi nėra nieko - viskas iš (Boriso) Rybakovo ir kitų. Tai tada taip išeitų, kad ir rusų metraštininkai yra nusirašę nuo T.Baranausko?“ - retoriškai klausė A.Bumblauskas. Profesorius teigė, jog istorija tiesiog yra ir ji negali būti „nukopijuota“ ar „nusirašyta“, ji gali būti tik skirtingai interpretuojama.....
