Baltų Atlantida

    Kai giedrą liepos 31 d. rytą entuziastingai nusiteikę pirmą kartą  Gedimimo pilies kalne kėlėme LDK Parko draugijos ir Vyčio  ženklo vėliavas bei sėmėme lietuviškos žemės saują, jautėmės pakiliai ir net nenujautėme, kokios stulbinančios staigmenos ir nelaukti siurprizai laukė mūsų Ukrainos žemėje.

 Laida:

Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!

  Visą 14-likos dienų kelionę mus lydėjo kurį laiką vis dar džiuginusi šiluma, vėliau peraugusi į nepaliaujamą  karštį, su kuriuo bandėme "susitarti" ir prisiderinti. Saulėtas Ukrainos kraštas  dosniai atsilygino, suteikęs galimybę pasimėgauti  įspūdingomis maudynėmis.....( NEPAMENU PAVADINIMO) po galingais kriokliais, atgaivinusiais ne tik kaitros nuvargintus mūsų kūnus, bet ir sielas. Čia papildytos skaidraus  šaltinio vandens atsargos gaivino dar ilgą kelią, kiekvienu gurkšniu primindamos krioklio didybę, suteiktą gaivą ir ramybę. Stabčiojimas tapo mūsų kelionės būtinybe, vis dažniau  ieškant vandens kelionės dulkėms ir  nuovargiui nuplauti. Kaip ir kiekvieno sustojimo metu privaloma tapusi ledų porcija.
     Nepamirštamos pirmosios maudynės  upelyje šalia... vienuolyno, dangumi ritantis audros debesims ir grasinant besiartinančia audra. Kurią vis tik patyrėme, bet jau gerokai įpusėjus kelionei. Kai nepasiekę Kijeve mūsų laukusios patogios nakvynės, tiesiai virš galvų žaibuojant ir griaudžiant, pakelyje statėmės palapines. Ir išgyventas nuostabus ramybės jausmas, kai vos spėjus sulįsti į jas, prapliupo liūtis.
    Stulbinančios tos nakvynės palapinėse, beveik visada statytose nakties tamsoje. Svaiginantys rytai prabudus ir tekančios ryto saulės šviesoje pamačius žavingus vaizdus, užuodus pelynų, čiobrelių, raudonėlių ir mėtų kvapus. Neužmirštami vakarai ir naktys prie laužo, kur išgertas pats skaniausias arbatos puodelis, suvalgytas sriubos, virtos iš visų likusių atsargų, dubenėlis. Kur  sudainuotas kelionės metu sukurtas himnas, nuo patirtų emocijų įgavęs  raudos motyvų, naujai ir sodriai nuskambėjusi sena gera daina ( parašyk kokia...).
    Įspūdinga, neplanuota  kelionė garlaiviu.....( vieta...), jūros vandens sūrumo "degustavimas" tolimiausiame taške (..Dnestro upės ...vieta), kur Vytautas Didysis girdęs savo žirgus. Visą kelią lydėję malonūs akiai vaizdai: žydinčių saulėgrąžų geltonos jūros bangos, neaprėpiami kviečių, arbūzų ir melionų laukai, viliojantys vynuogienojai. Koks nepakartojamas  pakelyje pakelto obuoliuko, darže išrautos morkos skonis. Koks malonumas gliaudyti  ką tik nuskintos saulėgrąžos sėklas. Koks žavus patirtas  pojūtis besimaudant upelyje ir kūnu netikėtai nubangavus vėsiai šaltinio versmei.
     Siurprizus patyrė ir  beveik 7000 kilometrų sukoręs ( "mikriukas, auobusiukas" pavadink tiksliau), kartkartėmis supykdamas ir pora kartų sustojęs poilsio kai kurių detalių pakeitimui. Išmušęs mus iš laiko grafiko, bet tuo pačiu suteikęs ir mums neplanuotus, bet smagius  atokvėpius. Nestebina, kad prireikė remonto ištikimam kelionės vežėjui, klusniai vykdžiusiam keistus mūsų norus beieškant lietuvybės pėdsakų. Kartu su mumis jam teko kopti į kalnus, vinguriuoti laukais, irtis pro genamas karvių bandas, klimpti giliose arimų vagose ir strigti siauruose keliukuose.
    Neišdildomos spontaniškos akimirkos, panorus pasijusti lietuvių kunigaikščiu ir  pajodinėti laukuose besiganančiu žirgu,  nuogos naktinės vyrų maudynės "tyriausiame", tik  mėnulio šviesoje atsispindinčiame vandenyje, netikėtai sutiktas  lietuviškai švariai kalbantis ukrainietis.
    Neabejotinai jau pasimiršę  lengvesni ar stipresni sveikatos sutrikimai, alergija, kilusi nuo prirautų ir dar ilgai autobusiuke sklandžiusių pelynų kvapo. Nuslūgo patirtų nemalonių emocijų bangos, įsiplieskusios ....vienuolyne, išgaravo nuovargis, išliko tik gražūs susitikimai, išgirsta įdomi  ir reikšminga informacija, pamatyti ir užfiksuoti vaizdai, prasmingas ir šviesus keliamų vėliavų, beriamos žemės ritualas, paskutinį kartą atliktas vėlyvą naktį pačioje kelionės pabaigoje Gedimimo kalno papėdėje ...